DAUG NEATSAKYTŲ KLAUSIMŲ  (0)

2005−12−29

Gruodžio 27 d. sukako lygiai devyneri metai nuo Nikodemo Mickevičiaus mirties. Jis palaidotas Stračnių kapinaitėse. Tai buvo Subačiaus gyvenvietės šviesuolis, kuris aktyviai reiškėsi savo parapijos visuomeniniame gyvenime.

SKAITYTOJAI APIE MŪSŲ PROJEKTĄ  (0)

2005−12−29

Šiandien išleidome paskutiniuosius “Amatų gijų” puslapius. Metus trukęs projektas baigiasi. Tai nereiškia, kad mes daugiau nieko neberašysime apie kupiškėnus amatininkus, senųjų verslų puoselėtojus ir gaivintojus. Daug dar liko mūsų krašto auksarankių nepaminėta, neprisiminta. Viliamės, kad savo straipsniais galbūt kai ką paskatinome labiau domėtis gimtinės praeitimi, pažadinome norą atgaivinti tradicinius mūsų senolių užsiėmimus.

APIE RAŠTŲ KŪRĖJĄ, MEISTRIŠKAI TAISANTĮ BATUS  (0)

2005−11−29

Prieš pasibelsdama į Paulino Kaluinos duris svarsčiau, nuo ko pradėti pokalbį. Dažnas skapiškėnas, išgirdęs šio vyriškio vardą, netrunka pranešti: „Tai audinių raštų kūrėjas ir užrašytojas bei mūsų batsiuvys“.

TŪKSTANTINĖJE MINIOJE SUSITIKINĖJO SKAUDAUS LIKIMO SESĖS IR BROLIAI  (0)

2007−08−09

Kupiškėnų į sąskrydį “Su Lietuva širdy” šeštadienį organizuotai važiavo per trisdešimt. Pasak Lietuvos tremtinių, politinių kalinių sąjungos (LPKTS) rajono skyriaus pirmininko Algimanto Vaitiekūno, kasmet Dubysos slėnyje ties Ariogala vykstančiame šios sąjungos ir Laisvės kovų dalyvių respublikiniame renginyje iš mūsų rajono dalyvauja keliasdešimt tokios lemties žmonių. Tačiau į tokią jiems mielą būdavusią šventę nemažai žmonių dėl senyvo amžiaus ar ligos jau nebegali nuvykti. Tačiau smagu, kai vietoj jų iš šeimos vis tiek kas nors būna. Ir šį kartą vietoj močiutės Bronislavos Šakalevičienės važiavo jos vaikaitis Tomas Pukėnas su tėveliais.Vaikinas labai noriai padėjo nešti atributiką.

ŠEPETOJE ŪKININKĖS IR LINKSMINOSI, IR APIE ŠEIMININKAVIMĄ KALBĖJOSI  (1)

2007−08−02

Gražina Valaitienė, ėmusi pasakoti apie Šepetos ūkininkių sambūrį, ir pati nustebo, jog jis gyvuoja jau devynerius metus. Dabar jam priklauso devyniolika narių, nors pradžioje nebuvo nė dešimties.

Į NUVAŽIUOJANTĮ TRAUKINĮ TURĖTUME SUSPĖTI  (3)

2007−07−12

Europos komisijos narė atsakinga už finansų programavimą ir biudžetą Dalia Grybauskaitė jau seniai skambina pavojaus varpais, kad Lietuva nepasiima Europos Sąjungos lėšų, kurios gali būti skiriamos patiems įvairiausiems projektams įgyvendinti. Neseniai ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pareiškė, kad labiausiai įgyvendinti aplinkosaugos projektus vėluoja būtent Kupiškio, po to Biržų, Kretingos, Varėnos rajonų, Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybės.

MINA TAKĄ Į BENDRUOMENĖS NAMUS  (0)

2006−12−23

Būsimo susibūrimo gruodžio 30-ąją Skapiškio seniūnijos Kreipšių kaimo žmonės pradėjo laukti iš anksto. “Keliolika metų tokio renginio nebeturėjome”, - pabrėžė “Minčių” pašnekovės, aptardamos ir kitus jų laukiančius rūpesčius bei suspėtus nuveikti darbus.

UOGINIEČIAI TIKI BENDRUOMENĖS SĖKME  (0)

2006−12−23

Uoginių kaimo bendruomenė – rajone pati jauniausia. Ji registruota tik šių metų rugsėjo 29 d. Tačiau šios bendruomenės pirmininkė Zita Kaušakienė sakė, kad mintį burtis uoginiečiai brandino jau trejus metus. Galutinai apsispręsta šiemet vasarą rengiant jų kaimo koplytėlės 290 m. jubiliejaus šventę. Niekas nenorėjo jos paremti finansiškai. Svarbiausias motyvas buvęs – jūs ne bendruomenė. Tad po šventės susirinkę Uoginių, Ničiūnų, Tebešiūnų ir Užkoplytės kaimų gyventojai sutarė registruoti bendruomenę. Šiuo metu joje 97 žmonės.

NESAKOME "SUDIE"  (0)

2006−12−23

Jau verčiame paskutinius šių metų kalendoriaus lapelius. Pats laikas apmąstyti nuveiktus darbus ir pasvajoti, ką veiksime, ko norėtume ateinančiais metais. Šiandien išleidome ir paskutiniuosius mūsų projekto „Bendruomenė“ puslapius.

BIBLIOTEKŲ IR ŽMONIŲ LIKIMUOSE - DAUG PANAŠUMŲ  (0)

2007−12−22

Broniaus Kviklio keturtomyje “Mūsų Lietuva” pateiktame Šimonių miestelio apibūdinime rašoma, jog 1940 metais jame buvo apie 500 gyventojų, be kitų valsčiaus centrui būtinų įstaigų, nuo seniau veikė ir trys bibliotekos. Taip pat užsimenama, jog tuomet buvo neseniai įsteigta ir viešoji valstybinė biblioteka.

PARAPIJIEČIO SĄVOKA DAR GYVA  (0)

2007−10−27

Subačiaus seniūnijos žmonės gali melstis ne tik dviejose bažnyčiose, bet ir keliose koplytėlėse. Dvi iš jų jau yra Panevėžio rajone. Mat seniūnijos ir parapijos ribos ne visiškai sutampa.

OPEROS LAKŠTINGALOS VARDAS GARSINAMAS IR ŠIANDIEN  (0)

2007−10−27

Daugiau kaip dvidešimt metų tarpukario Lietuvos ir Vakarų Europos miestų teatrų scenose skambėjo iš Subačiaus miestelio kilusios operos solistės Vincės Jonuškaitės balsas. Už jo grožį dainininkę jos amžininkai vadino dieviškąja Vince. Subačiaus gimnazijos Vincės Jonuškaitės skyrius pavasarį minės dešimties metų vardadienį - tiek laiko ši pradinė mokykla vadinama operos primadonos vardu.

MOKSLAI DĖL DIPLOMO BAIGĖSI MĖGIAMU DARBU  (1)

2009−12−19

Iš dažno abituriento gali išgirsti: " Stosiu bet kur, kad tik priimtų". Todėl vėliau nenustembi, kai baigęs aukštuosius mokslus toks jaunuolis diplomą padeda į tamsiausią kertelę ir eina dirbti į visiškai kitokią sferą. Taip nutiko ir dvidešimt ketverių kupiškėnui Dariui Koženiauskui. Vaikinas įstojo į socialinių mokslų specialybę ir iki pat paskutiniojo studijų kurso nesiejo jos su savo ateitimi. Tačiau vieną dieną nusprendęs išmėginti socialinio darbuotojo duonos jis suprato, kad šis darbas jam visai tinka ir patinka.

EKSPERIMENTAS "AUKŠTASIS MOKSLAS" TĘSIASI  (0)

2009−12−19

Prieš įgyvendinat mokslo ir studijų reformą, ji jau buvo apraizgyta storu gandų tinklu. Kokių fantastinių pasisakymų tik nebuvo girdėti: vien turtingųjų vaikams bus prieinamas mokslas, Lietuva taps beraščių kraštu, protingiausieji emigruos ir dar gausybę kitokių, holivudiškus filmus primenančių, scenarijų. Tuo tarpu švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus politinę karjerą, kaip ir jį patį, daugelis jau buvo palaidoję. Interpeliacija atlaikyta, reforma apginta ir tęsiasi.

POKALBIS SU VILMANTU APIE GATVĖS ŠOKIUS IR JAUNIMO PROJEKTUS  (0)

2009−11−21

Nors dažnai jauni žmonės dejuoja, kad mažame miestelyje yra nuobodu, nėra jiems įdomios veiklos, Vilmantas Kriščiūnas tai neigia. Vaikinas į Kupiškį atvyko gyventi prieš dvejus metus, tačiau nesijaučia, kad gyventų apmirusiame miestelyje. Jam veiklos čia nestinga.

JUOZAS KARIBUTAS BUVO IŠTIKIMAS DVIEM MŪZOMS  (0)

2008−12−20

Toks keistas sutapimas: pasakojimą apie Juozą Kaributą pateikiame Jo 99-erių metų sukakties dienomis. Tegul tai būna įžanga į šio kraštiečio emigranto būsimo jubiliejaus minėjimą kitąmet artėjant gruodžio šešioliktajai.

MOKĖJĘS ĮPRASMINTI VEIKLĄ - KUPIŠKĖNAS DR. VILIUS UŽTUPAS  (1)

2008−11−22

Dr. Vilius Užtupas - žinomas žurnalistas, pedagogas, knygų autorius, jų kūrėjas, gebėjęs išplėsti knygos meno ribas Lietuvoje, išgarsėjo miniatiūrinėmis knygelėmis. Jis gimė 1927 m. kovo 31 d. Miliūnų kaime, Kupiškio valsčiuje (Panevėžio apskr.). Motina mirė anksti, tad tris vaikus augino tėvas, kaip sakęs pats Vilius - nedidelis ūkininkėlis, kurio per karą dar ir sodyba sudegė...

NOSTALGIJA TĖVYNEI EMIGRANTŲ VAIKŲ KOL KAS NEKANKINA  (0)

2008−11−22

Emigrantas. Taip save su karčia šypsena vadina daugelis išvykusių į kitas šalis geresnio gyvenimo ieškoti mūsų šalies žmonių. Čia, Lietuvoje, lieka jų laukti artimieji, vaikai.

RAŠYTOJA INA VALINTĖLYTĖ: „JUK SENELIS LUVRAS TIEK DAUG GALI PAPASAKOTI!“  (8)

2013−02−02

Knygynuose pasirodė nauja knygelė vaikams „Luvro paslaptys“. Ją išleido buvusi kupiškėnė Ina Valintėlytė. Moteris, vedama meilės, jau pusę gyvenimo praleido Prancūzijoje. Kurį laiką ji dirbo Lietuvos ambasadoje šioje šalyje, o vėliau Luvro muziejaus administracijoje. Čia rašytojai ir gimė mintis saugomus vertingus eksponatus perkelti į fantazijos pasaulį. Šią idėją Inai padėjo įgyvendinti Povilo Matulionio progimnazijos mokytoja Lena Šakarnytė.

GARSIAM KREPŠININKUI – MŪSŲ MIESTAS GERIAUSIAS PASAULYJE  (4)

2013−01−26

Ne vienas vyresnės kartos krepšinio aistruolis įsitikinęs, kad auksiniai laikai, kai už Lietuvą žaidė tokios sporto legendos kaip Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Sergejus Jovaiša ar Raimundas Čivilis nepakartojami. Jų žygiai tais laikais buvo garsūs visoje Tarybų sąjungoje. Kai kas gal dar prisimena, kad tos kartos krepšininkų gretose žaidė ir Algimantas Baziukas, kurio kamuolio dėjimai į krepšį atsispyrus nuo baudų linijos buvo nepakartojami visoje sąjungoje, vargiai juos pakartotų ir šiais laikais oro karaliais praminti krepšininkai. Pasirodo, buvusi sporto legenda jau metai gyvena ir dirba savo tėvų žemėje – Kupiškyje.

PO DVIDEŠIMTIES METŲ – VĖL NAMIE  (3)

2013−01−19

Praeitą savaitę redakcija sulaukė netikėto svečio. Į Kupiškį po daugiau nei dviejų dešimtmečių grįžo Kirgizijoje gyvenantis, buvęs mūsų straipsnio herojus Virginijus Glinskis. Vyras norėjo padėkoti už pagalbą siekiant aplankyti savo gimtinę. Po mūsų straipsnio lietuvis sulaukė Lietuvos Respublikos konsulės Kazachstane vizito ir jo popieriai staiga pajudėjo į priekį. Virginijus ne tik gavo vizą į Lietuvą, bet ir pradėjo rūpintis lietuviško paso atgavimu. Per savaitę jis spėjo aplankyti artimiausius giminaičius ir apžiūrėti neatpažįstamai pasikeitusį Kupiškį.

ŠIMTAMETĖ BETLIEJAUS TVARTELIO TRADICIJA  (0)

2012−12−27

Bažnyčiose prieš Kalėdas tradicija įrengti Betliejaus, miesto, kurio gyvulių tvartelyje gimė Jėzus Kristus, vizualizacijas su Kalėdų stebuklo scenas vaizduojančiomis statulėlėmis gimė XIX a. Istorijos šaltiniai byloja, kad šio darbo imdavosi statybininkai, žiemą taip bandydami prisidurti savo pragyvenimui.
Šv. Marijos, šv. Juozapo, Kūdikėlio Jėzaus, avinukų, Trijų Karalių ir kitos skulptūrėlės dažniausiai būdavo gaminamos iš gipso. Jų būta ir molinių, šiaudinių, medinių.
Pati svarbiausia Kristaus gimimo liudininkė šiame atkartotame bibliniame siužete yra prakartėlė, kitaip sakant, ėdžios.
Prakartėlės taip pat turi savitą istoriją - nuo paprasčiausios konstrukcijos medinių iki meniškai skobtų iš medžio ar nulietų iš aukso.

MAŽYČIO TVARTELIO ŠVIESA: NUO ŠIRDIES IKI DANGAUS  (0)

2012−12−27

Iš pat vaikystės atiteka giluminis ir nesumeluotas Kalėdų ilgesys. Jos turi būti baltos, šaltos, taikingumu, ramybe ir bendryste pažymėtos. Vienintelės, nepakartojamos, taip ilgai lauktos. Būdamas mažytis kaime stebėdavau bruzdesį ir lyg nežemišką sujudimą: tvarkomos, šveičiamos namų kertelės, močiutė didelėje krosnyje imdavo kepti šližikus, paskutinį vakarą atsirasdavo eglė... Puldavau padėti jos puošti, tai jau mano pareiga, jaučiausi toks reikšmingas, galįs ir aš, mažas, savo dideliems namiškiams padėti.

KUPIŠKIO SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ ISTORIJA  (0)

2012−12−20

Kupiškio socialinės globos namai - vieni iš daugelio Lietuvoje veikiančių globos namų, kuriuose gyvena žmonės, turintys psichinę negalią. Jie gyvuoja jau 65 metus. Per šį laikotarpį įstaiga pakeitė ne vieną pavadinimą: jie buvo ir invalidų namai, ir psichoneurologinis internatas, ir Kupiškio pensionatas. Dabartinis pavadinimas labiausiai atspindi šių namų prasmę - juose savo vietą randa ir į naudingą veiklą įsitraukia socialiai pažeidžiamiausi žmonės.

KERMOŠIUS DIDELIS, ALIA IR MAIŠALYNAS DAUG  (5)

2012−10−04

Šėmat šiltasna ir sausasna spalio pradžia - gol vėliau žiema prasdas?

ŽVILGT ZARKOLAN - VIS TO BOBIŠKA PRĖDARMA  (2)

2012−09−27

Par Mykolinas (rugiasėjo 29-oj) Bažnyčia prisimana Dievo posiuntinį, švintų Mykolų, katras kovojo su Liuciperiu. Rytų Aukštaitijoj seniau, kė raikdavo kur toliau išvažiuotėn ar išeit, seniejė žmonas visadu sukalbadavo tokių maldalį: „Švintas Mykolai Arkangelai, kėp tu nugalajai bieso galybį ir apvalai dungų, tėp nuvalyk mono kelius no viso pikto. Amen.“ Tikėjo, kad tadu neloima neatsitiks.

PO ŠVINTO MATAUŠO - ŽĖMA ATAUŠO  (2)

2012−09−20

Po Mataušo (rugiasėjo 21-os) ne tik žėma, alia ir košė visiem ataušta - trumpa dėnos, nebavolgo pavakarių. Ir šiaudinis kepeliušys po švinto Mataušo jau unt pėčiaus, mat rudenį raikia šiltasnas kepuras.

DIALOGAS, ĮKŪNYTAS SU ŠAMOTU IR UGNIMI  (1)

2012−12−27

Antradienį, gruodžio 18 d., Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta pirmoji personalinė keramiko Romualdo Aleliūno, jau beveik dešimt metų gyvenančio ir kuriančio mūsų rajone, keramikos darbų paroda.

GRAŽUOLĖ IŠ MIRABILĖLIO KAIMO  (0)

2012−12−20

Gyvenimas verčia atsigręžti atgal, kad tam tikrame laike atskleistum, kiek ir kaip gyveno žinomi gimtajame krašte gimę ir užaugę talentingi žmonės. Juk kiekvienas žmogus yra gimęs meilei, laimei, kūrybai. Gabią, gražią, talentingą aktorę Eugeniją Bajorytę Lietuvai davė mažas Mirabilėlio kaimas, įsikūręs už dviejų kilometrų nuo Skapiškio miestelio. Čia būsimąją aktorę šildė gimtojo kaimo žemė, danguje šviečianti saulė, medžiuose savo melodijas čiulbantys paukščiai, begalinė tėvų meilė. Užaugo prie žibalinės lempos, naminės duonos kepalo ir šviežio pieno ąsotėlio. Čia ji juokėsi, braukė ašaras, mokėsi dirbti kaimiškus darbus. Vienuolika metų su pulkeliu mažo kaimo vaikų išskubėdavo į Skapiškio septynmetę ir atskubėdavo iš jos, o vėliau iš vidurinės mokyklos.

OI, KAS SODAI DO SODĖLIAI  (2)

2012−12−13

Kupiškėniškas šiaudais kvepiantis sodas pamažu vėl atgyja. Vis dažniau svetur išvykę lietuvaičiai savo naujiems namams ar dovanoms ieško šio šiaudų vėrinėlio.
Tik labai gaila, kad mokančių verti, pinti sodus liko labai nedaug. Viena iš nedaugelio - Salamiestyje gyvenanti Danutė Palaimienė.