Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Draugo el. paštas:	(būtinas)
Jūsų vardas:	(būtinas)
Jūsų el. paštas:	(būtinas)
Jūsų komentaras:

Šį lauką palikite neužpildytą:

---

ŠEIMOS GYDYTOJOS PATARIMAI KONTRASTINGĄ VASARĄ

Banguolė ALEKNIENĖ

2012−08−02 1

Šiųmetinė vasara turtinga kontrastų. Čia lyg iš kibiro pliaupia lietus ir gūžtis verčia žvarbokas vėjas, čia, žiūrėk, jau negailestingai svilina saulutė ir ragina sprukti kuo gilyn į pavėsį. Tokios orų permainos žmonėms ne į sveikatą.
Kaip jos veikia mūsų organizmą, kaip elgtis, kad tokia orų kaita neišmuštų mūsų kasdienio gyvenimo iš pusiausvyros?

Kad poilsis gamtoje neapkarstų

Pasak Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Vidos Pranckūnienės, stipri kaitra turi didelį poveikį tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Per didelius karščius reikėtų kuo mažiau būti lauke. „Žmonės tokiu oru dažniausiai lekia prie jūros, upių ir ežerų. Tačiau dieną saulė yra pati pavojingiausia. Tuo metu nereikėtų degintis. Poilsiaujant gamtoje geriau vidurdienį rinktis pavėsingas vietas, kur bebūtume, daug gerti skysčių, nepamiršti galvos apdangalų. Su kolegėmis šmaikštaujame, jog šiuo metu skysčius geriame kibirais. Nepamirškime nuolat pasiūlyti per karščius atsigerti vaikams. Atrodo, jog mažieji nelabai nori gerti, ypač kūdikiai, tačiau pravartu vis jiems pasiūlyti nors po gurkšnelį ko nors atsigerti. Nieko baisaus, jei tokiomis dienomis vaikai turi mažesnį apetitą. Per prievartą jų nevalgydinkime. Atlėgus šilumai, jų apetitas, kaip ir suaugusiųjų, paprastai sugrįžta“, - kalbėjo šeimos gydytoja.

Sunkūs darbai - palauks

Pasiteiravus, kaip visgi galima sumažinti staigios orų kaitos įtaką mūsų organizmui, V. Pranckūnienė teigė, kad esant oro temperatūrai per 30 laipsnių šilumos nereikėtų labai įkaitus šokti į vandenį. Geriau maudytis ryte ir vakare, kai aplinkos ir vandens temperatūros skirtumai ne tokie ryškūs. Juk iš patirties žinome, kad maudynės vidurdienį per karščius ilgam neatgaivina. O susargdinti tikrai gali. „Per kaitrą nereikėtų dirbti sunkių fizinių darbų. Sunkūs darbai - palauks. Važiuojant pro kolektyvinius sodus, galime pamatyti ten visą dieną triūsiančių žmonių. Ypač pensinio amžiaus asmenys save turėtų tokiomis dienomis patausoti. Atidėkime daržų ravėjimus, žemių purenimus rytui, kai teka saulė, kai žemę dengia gaivi rasa. Labai savo sveikatą per karščius turėtų tausoti, nepersidirbti širdies, kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchitais, astma sergantieji“, - sakė medikė.

V. Pranckūnienės teigimu, pastarąsias dvi savaites poliklinikoje pastebimai daugiau sloguojančių, kosinčių, karščiuojančių pacientų, ypač vaikų. Jie dažnai sušilę lekia į vandenį. Taip galima susirgti ir plaučių uždegimu.

Tausokime odą

Paklausta, ar buvo pacientų, kurie skundėsi odos nudegimais, ar veiksminga apsauga nuo tokių nudegimų siūlomi įvairūs apsauginiai kremai, V. Pranckūnienė sakė, kad į ją kol kas niekas dėl šių bėdų nesikreipė. Praėjusį savaitgalį ji pati praleido pajūryje ir matė daug raudonai nudegusių lyg vėžių žmonių. Ateityje toks nusvilimas jiems gali sukelti melanomų pagausėjimą, gali išsivystyti alerginis dermatitas, išsausėti oda, atsirasti kitokių vėžinių odos pakitimų. Nereikėtų pamiršti, kad ir melanomos gali supiktybėti. „Jei negalime išvengti tiesioginių saulės spindulių, tai geriau jau išsitepti vaistinėse parduodamais įvairiais apsauginiais kremais. Jais esu tepusi savo anūkus, kai poilsiavome pajūryje. Neigiamo poveikio jie nesukelia. Nudegusią odą galima vėsinti prie jos dedant šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį. Po to reikėtų odą patepti maitinamuoju kremu. Vaistinėse taip pat reikėtų pasiteirauti ir kremų po nudegimo jautriai odai. Manau, kad jie irgi veiksmingi. Nesu ir prieš kitokias liaudiškas priemones. Nudegus odą galima ištepti ir rūgštapieniu. Taip vaikystėje darydavome. Tačiau svarbiausia visur ir visada jausti saiką. Tuomet ir nereikės griebtis įvairiausių gydomųjų priemonių“, - pabrėžė šeimos gydytoja.